Turinys
Konceptualųjį meną nuo šeštojo dešimtmečio vidurio (nors jo pirmtakai atsirado dešimtmečiais anksčiau) pradėjo skleisti menininkai, suinteresuoti kurti kūrinius, galinčius skatinti dialogą ir skatinti apmąstymus provokuojant visuomenę.
Šiame kūrybos žanre idėja (koncepcija) yra svarbesnė už kūrinio išvaizdą.
Kas yra konceptualusis menas?
Konceptualiajame mene idėja (arba, kaip sakoma pavadinime, koncepcija) yra svarbiausias kūrinio aspektas. Šiame meno žanre, idėja yra svarbesnė už formą o atlikimas ir grožis yra antraeiliai dalykai.
"menas nėra apie grožį"
Joseph Kosuth
Yra įvairios apraiškos Konceptualusis menas gali būti, pavyzdžiui, performansas (labiau susijęs su teatru), kuriame paties menininko kūnas gali būti skaitomas kaip atrama. Tai tas pats judesys, kuris vyksta kūno mene.
Kokie yra pagrindiniai konceptualiojo meno bruožai?
Objektyvizmo atmetimas
Apskritai galima teigti, kad konceptualūs menininkai atsisako objektyvizmo idėjos.
Taip pat žr: Patativa do Assaré: analizuoti 8 eilėraščiai"Jei norime, kad kūrinys būtų svarbus mūsų laikmečiui, negalime kurti dekoratyvinio meno ar tiesiog vizualinės pramogos."
Joseph Kosuth
Šioje specifinėje meno rūšyje nesvarbu technika, atlikimas, apčiuopiamas objektas, svarbiausia yra skatinti apmąstymus, skatinti visuomenę kelti klausimus.
Kvestionuoti sistemą
Konceptualųjį meną praktikuojantys menininkai yra prieš grynai kontempliatyvų vertinimą Tradicinis menas, jie nori kelti diskusiją apie idėjas, diskutuoti apie tai, kas yra menas, ir, svarbiausia, kvestionuoti sistemą, ją griauti.
Žengiama link institucijų vaidmens kvestionavimas Kokią funkciją atlieka galerijos erdvė, muziejus? Kokią funkciją atlieka rinka? Kokią funkciją atlieka kritika?
Visuomenės dalyvavimo svarba
Dažnai konceptualusis menas kuriamas iš metaforų, kurių žiūrovas vien pažvelgęs negali iššifruoti. Tuomet kūrinys kviečia visuomenę įjungti kitas priemones, kurios iškelia interaktyvumo, taktilinės patirties, refleksijos poreikį, skatina ilgas žvilgsnis .
Taip pat žr: Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimasŠia prasme meno kūrinio aura praranda savo vertę, užleisdama vietą apmąstymų erdvei, reikalaujančiai aktyvios laikysenos iš to, kuris stovi kūrinio akivaizdoje.
5 Konceptualių darbų pavyzdžiai
Parangolė pagal Helio Oiticica
Kalbant apie Brazilijos konceptualųjį meną, neįmanoma nepaminėti kūrybos parangolé Menininkas taip pat išgarsėjo sensorinių instaliacijų serija, tačiau bene populiariausias jo kūrinys buvo parangolé .
Darbą sudaro iš įvairių medžiagų (įvairių tekstūrų ir spalvų) pagaminti apvalkalai, kurie apvyniojami aplink dalyvio kūną ir judant sukuria įdomią vizualinę estetiką.
Palikdami uždarą paveikslo, tapybos ant drobės, interaktyvaus meno erdvę, kaip parangolé suteikia prieglobstį ir laisvalaikio akimirkas tiek tiems, kurie jį dėvi, tiek tiems, kurie stebi šią patirtį.
Parangolė pagal Helio Oiticica
Antropofaginis šlamštas , Lygia Clark
Lygia Clark kūrinys, sukurtas 1973 m., dėstant Sorbonoje, susideda iš įdomios socialinės sąveikos. Kūrinio kūrimo metu dalyvis (studentas), gulintis ant grindų, įtraukiamas į siūlų gijas, kurios eina pro aplinkinių burnas ir galiausiai suformuoja tinklą ant gulinčio kūno. Vėliau vyksta susiformavusio tinklo sunaikinimo ritualas.
Keletą kartų kartojamas procesas yra vienas svarbiausių Brazilijos meno spektaklių. Antropofaginis šlamštas skatina žiūrovus ir dalyvius permąstyti Brazilijos indėnų ir modernistų menininkų antropofagiją.
Antropofaginis šlitinėjimas (1973), autorė Lygia Clark
Norėdami sužinoti daugiau menininkės darbų, skaitykite: Lygia Clark: pagrindiniai šiuolaikinės menininkės darbai.
Olvido pagal Cildo Meireles
Kitas brazilų menininkas Cildo Meirelesas sukūrė Olvido 1987-1989 m. sukurtame svarbiame konceptualiame kūrinyje kalbama apie Europos kolonizacijos procesą, jis kritikuoja ir skatina žiūrovą susimąstyti apie šį istorijos laikotarpį.
Jo projekte matome palapinę, padengtą (pinigų) banknotais, o ant žemės - jaučių kaulus, simbolizuojančius išnaikintus vietinius gyventojus. Kalbant apie garsą, iš palapinės vidaus girdime grandininio pjūklo garsą.
Olvido (1987-1989 m.), autorius Cildo Meireles
Viena ir trys kėdės pagal Joseph Kosuth
Bene labiausiai cituojamas šiuolaikinio meno kūrinys yra Viena ir trys kėdės Instaliacija buvo sukurta, kai menininkui buvo dvidešimt metų, ir iki šiol laikoma vienu didžiausių konceptualaus meno kūrinių.
Montaže matome tris vaizdus: centre - kėdę, kairėje pusėje - tos pačios kėdės nuotrauką, o dešinėje - žodyno žodį "kėdė". Šios trys sąvokos verčia žiūrovą susimąstyti apie tai, kas yra meno kūrinys, ir apie reprezentacijos vaidmenį.
Viena ir trys kėdės (1965), autorius Joseph Kosuth
Tikėjimo sistema pagal John Latham
1959 m. Zambijoje gimusio menininko Johno Lathamo sukurtas kūrinys Tikėjimo sistema dirba su fizinės knygos konstravimo ir naikinimo idėja.
Kaip ir daugelyje kitų kūrinių, Lathamas knygas patalpina netikėtose vietose, paverčia jas netinkamomis naudoti rašalu ar net deformuoja.
Simboliškai knygas menininkas suvokia ne tik kaip žinių šaltinį ir informacijos saugyklą, bet ir kaip klaidų šaltinį bei praeities liudijimą. Knygos taip pat laikomos vakarietiško žinojimo metafora.
Tikėjimo sistema (1959), autorius John Latham
Kada atsirado konceptualusis menas?
Tai, ką mes suprantame kaip konceptualųjį meną, prasidėjo XX a. septintojo dešimtmečio vidurys nors jau buvo menininkų pirmtakų, tokių kaip prancūzas Marcelis Duchamp'as, sukūręs savo garsiuosius pisuarus ir ready made kūrinius.
Daugelis kritikų pisuarą laiko konceptualių kūrinių prototipu. Jis būtų buvęs pradžia paruoštas t. y. kasdieniai daiktai, kurie nuo 1913 m. įsitvirtinusiame judėjime buvo paversti menine medžiaga.
Socialiniu požiūriu konceptualusis menas gimė klausinėjimo laikotarpiu įvairiose srityse: socialinėje, ideologinėje ir meninėje.
Savaip revoliucingą konceptualaus meno radikalumą suprasime atsigręžę į meno istoriją. Užtenka pastebėti, kad iki XIX a. buvo neįsivaizduojama kalbėti apie meną negalvojant apie objektą (drobę, skulptūrą), buvo neįsivaizduojamas meno kūrinys be fizinės atramos.
Pagrindiniai konceptualūs menininkai
Užsienio menininkai
- Joseph Kosuth (1945 m.)
- Josephas Beuysas (1921-1986)
- Lawrence'as Weineris (1942 m.)
- Piero Manzoni (1933-1963)
- Eva Hesė (1936-1970)
Brazilijos menininkai
- Helio Oiticica (1937-1980) (vienas pirmųjų menininkų, pradėjusių konceptualųjį meną Brazilijoje septintojo dešimtmečio pradžioje)
- Lygia Clark (1920-1988)
- Cildo Meireles (1948)
- Anna Maria Maiolino (1942 m.)
Taip pat susipažinkite su
