Turinys
Muilo opera Augusto Matragos laikas ir posūkis parašė Guimarães Rosa (1908-1967) ir yra įtrauktas į knygą Sagarana (1946).
Trečiuoju asmeniu pasakojama istorija pasižymi gražiu darbas su kalba vaidina Nhô Augusto.
Pagrindinis veikėjas yra žiaurus vyras, kuriam galiausiai pavyksta pakeisti savo gyvenimą, tačiau galiausiai jis kovoja su savo instinktu.
Pažymėta smurtas pagal kerštas ir atšiauri sertao realybė iš Minas Žeraiso, Guimarãeso Rosos kūrinys yra brazilų literatūros klasika, kurią verta skaityti ir skaityti iš naujo.
Santrauka
Pagrindinis Guimarãeso Rosos pasakojimo veikėjas yra Nhô Augusto, tiksliau Augusto Estevesas, įtakingo pulkininko Afonsão Esteveso sūnus.
Kelių žemių tarp Pindaíbas ir Sacoda-Embira, Minas Žeraiso užkampyje, savininkas, jis yra savotiškas regiono baikeris, garsėjantis šaltumu ir iškrypėliškumu.
Vedęs doną Dionorą ir vienintelės dukters Mimitos tėvas, berniukas kelia rūpesčių visur, kur tik eina, skleisdamas smurtą ir baimę.
Pamažu sužinome šiek tiek daugiau apie jo gyvenimo istoriją. Nhô Augusto neteko motinos, kai buvo dar vaikas, turėjo problemišką tėvą, jį augino močiutė, kuri buvo labai religinga ir norėjo, kad berniukas taptų kunigu.
Dėl didelio polinkio į azartinius žaidimus ir sijonų uodegas Nhô Augusto palaipsniui praranda paveldėtą turtą. Jo pakalikai, supratę, kokia kryptimi eina bosas, nusprendžia jį iškeisti į didžiausią priešą - majorą Consilva Quim Recadeiro.
Dėl vyro išdavysčių ir netinkamo elgesio išvargusi moteris pabėga su Ovidijumi Moura ir pasiima jo dukrą.
Įsiutęs dėl šių įvykių, Nhô Augusto nusprendžia stoti į kovą su majoru. Tačiau įpusėjus kovai jį žiauriai užpuola priešo pakalikai ir jis atsiduria ant mirties slenksčio.
Gauja mano, kad Nhô Augusto nesipriešins, todėl įmeta jį į griovį ir pastato kryžių toje vietoje, kur, kaip manoma, įvyko žmogžudystė.
Per stebuklą subjektas išgyvena, o kai nukrenta, jį randa juodaodžių pora (motina Quitéria ir tėvas Serapião), kurie sutvarko jo žaizdas, suteikia jam pastogę ir tampa jo globėjais.
Atsigavimo proceso metu Nhô Augusto aplanko kunigas, kuris ilgai kalba apie tikėjimo, maldos ir sunkaus darbo svarbą.
Kunigas pataria jam palikti praeitą gyvenimą ir kurti naują, kupiną atgailos, atsidavimo ir sunkaus darbo. Tiesa ta, kad po beveik mirties patirties Nhô Augusto randa atpirkimą ir nusprendžia pasukti nauju keliu.
Labai dėkingas už motinos Quitéria ir tėvo Serapião priėmimą, auštant jis išvyksta į vienintelį žemės gabalėlį, kuris vis dar buvo jo. Ten jis susikuria naują tapatybę:
Bet jie visi iš karto jį pamėgo, nes jis buvo pusiau beprotis, pusiau šventas; ir suprato, kad jis liko vėlesniam laikui. Jis dirbo kaip beprotis dėl pinigų, bet iš tikrųjų neturėjo jokio godumo ir jam nerūpėjo priedai: tai, kuo jis gyveno, buvo noras padėti kitiems. Jis ravėjo dėl savęs ir dėl kaimynų aplink savo ugnį, norėdamas dalytis, atiduodamas tai, ką turėjo, su meile. Ir jis prašė tik paslaugos.ir mažai arba visai nesikalbėti.
Atrodo, kad sumišęs gyvenimas buvo visiškai pamirštas, kol po šešerių metų Nhô Augusto sutinka Tião, giminaitį, kuris jį atpažįsta ir atneša jam naujienų.
Tianas papasakoja jam, kad dona Dionora vis dar laiminga su Ovidijumi ir ketina ištekėti, nes vis dėlto laikoma našle, o Mimita, apgauta keliaujančio prekeivio, pasinėrė į gyvenimą. Ponas Augustas jaučiasi kaltas, bet mano, kad nieko negali padaryti.
Jo gyvenimas, kupinas triūso ir maldų, tęsiasi nesustabdomai iki tol, kol atvyksta jagunço Joãozinho Bem-Bemas su savo gauja. Entuziastingai kviesdamas visus apsistoti savo namuose, jis perduoda grupei didelę pagarbą, tačiau pakviestas prisijungti prie jų, griežtai atsisako, garantuodamas, kad jo gyvenimas bus skirtas gėriui. Gauja išvyksta.
Po kurio laiko Arrial do Rala-Coco mieste Nhô Augusto vėl susitinka su Joãozinho Bem-Bem, kuris su savo gauja planuoja įvykdyti mirties bausmę pabėgusiam šeimos žudikui.
Nhô Augusto visiškai nesutinka su nuosprendžiu ir įsiterpia, kad būtų įvykdytas teisingumas. Akimirkos įkarštyje jis pajunta, kad vėl kyla jo senasis "aš", ir galiausiai nužudo kelis pakalikus ir patį Joãozinho. Būtent kovos metu Nhô Augusto vėl atpažįstamas.
Pasakojimo pabaigoje Joãozinho Bem-Bem ir Nhô Augusto žūsta kovos metu.
Pagrindiniai veikėjai
Auguste Esteves Matraga
Pagrindinis istorijos veikėjas yra galingo ūkininko Afonso Esteveso sūnus, palikęs savo palikuonims gražų palikimą. Nhô Augusto iš pradžių yra chuliganas, engėjas, muštynių ir sąmyšio kūrėjas, kurio visi bijo. Patyręs beveik mirties patirtį, jis bando eiti nauju keliu.
Dona Dionóra
Ji yra Augusto Matragos žmona ir Mimitos motina. Ji labai kenčia dėl šalto ir atsainaus vyro elgesio. Nhô Augusto taip pat ją išduoda ir niekina. Dona Dionóra su visa šeima kovoja, kad ištekėtų už berniuko, ir kartais gailisi dėl savo pasirinkimo.
Mimita
Augusto Matragos ir donos Dionóros poros duktė, mergaitė yra globojama motinos ir apleista tėvo, kuris ja mažai rūpinasi. Mimita galiausiai įsimyli keliaujantį prekeivį, yra apgaunama ir pasineria į gyvenimą.
Ovídio Moura
Įsimylėjęs doną Dionorą, jis pasiūlo merginai kartu su dukra pabėgti iš vyro Nhô Augusto rankų. Po ilgų įkalbinėjimų ji pasiduoda jo prašymui ir visi trys pabėga toli nuo buvusio ūkininko valdų.
Majoras Consilva Quim Recadeiro
Augusto Matragos priešas majoras, supratęs, kad Matraga bankrutuoja, sugeba įtikinti visus gaujos narius pereiti į jo pusę. Būtent jo pakalikai jį sumuša, dėl ko Nhô Augusto vos nenumiršta.
Motina Quitéria ir tėvas Serapião
Juodaodžių pora priglaudžia baisios būklės Nhô Augusto, kuris buvo išmestas iš griovio. Pora sutvarko berniuko žaizdas, pasiūlo jam namus, maisto ir aplanko kunigą, kuris pasakoja apie tikėjimą ir būtinybę eiti gėrio keliu.
Joãozinho Bem-Bem
Banditas, kuris su savo gauja eina per kaimą, kuriame yra Nhô Augusto, dabar jau naujas žmogus. Smurto ir grupuotės dvasios prisiminimas iškelia senąjį Nhô Augusto "aš".
Analizė
Istorijos pavadinimas
Guimarãeso Rosos pasirinktas pavadinimas susijęs su sakiniu, kurį kunigas ištaria, kai aplanko mirštantį Nhô Augusto Mãe Quitéria ir Pai Serapião namuose.
Išgirdęs kunigo žodžius, herojus iš esmės pakeičia savo gyvenimą: nustoja rūkyti, gerti, įsivelti į ginčus, žiūrėti į moteris, kelti sumaištį.
Kunigas jį nukreipia:
Melskitės ir dirbkite, apsimesdami, kad šis gyvenimas - tai ravėjimo diena karštoje saulėje, kuri kartais ilgai užtrunka, bet visada praeina. Ir dar galite patirti nemažai džiaugsmo... Kiekvienas turi savo laiką ir savo eilę: jūs turėsite savo.
Regione, į kurį jis vyksta, jo niekas nepažįsta, ir ten jis nusprendžia praktiškai įgyvendinti kunigo duotą mokymą.
Tikėjimo svarba pasakojime
Verta pabrėžti kunigo svarbą pasakojime arba, tiksliau, didelį religijos vaidmenį sertao kasdienybėje.
Religija yra esminis veiksnys, motyvuojantis Nhô Augusto gyvenimo pokytį. Jei lūžis įvyksta po artimos mirties patirties ir kunigo įsikišimo, reikia prisiminti, kad berniuko gyvenime jau buvo pasėta religingumo sėkla:
Nhô Augusto auklėjo močiutė... Ji norėjo, kad berniukas taptų kunigu... Melstis, melstis, visą laiką šventinti ir atlikti litanijas...
Pirmiau pateiktoje ištraukoje jau matome, kad religingumas buvo berniuko vaikystės dalis, nes buvo svarbus jo močiutės auklėjimo ramstis.
Šis komponentas, kuris atrodė prarastas, su praradimo patirtimi (finansinės padėties, pakeleivių, žmonos, dukters) ir artėjančia mirtimi buvo atgaivintas. Nhô Augusto vėl tiki Dievu ir savo gyvenimą kreipia gėrio link.
Nhô Augusto gyvenimas prieš transformaciją
Prieš tai, kai kunigo žodžiai pakeitė jo likimą, Nhô Augusto buvo apibūdinamas kaip "aukštas, plačiakrūtis, apsirengęs gedulo drabužiais, šlapinantis ant kitų žmonių kojų", "kietas, pamišęs, be saiko", "kvailas, neapgalvotas ir be taisyklių".
Subjektas buvo engėjas, kurio visi bijojo, ir kiek vėliau sužinosime, kokia buvo šios sudėtingos asmenybės priežastis.
Atskleisime probleminę chuligano genezę. Nhô Augusto buvo našlaitis ir augo iširusios šeimos glėbyje. Tas, kuris kalba apie praeitį, yra Dionóros dėdė:
...Nhô Augusto motina mirė, kai jis buvo dar mažas...Tavo uošvis buvo vagis, jis nebuvo tinkamas būti šeimos galva...Nhô Augusto neturėjo tėvo...Dėdė buvo nusikaltėlis, ne kartą nužudytas, gyveno pasislėpęs Sako-da-Embiroje...Nhô Augusto užaugino jo močiutė...
Taip pat žr: Daugiau apie programą "Daniel Tigre": santrauka ir analizėSmurtas
Kitas pasakojimo bruožas, kurį verta pabrėžti, yra beveik nuolatinis nepagrįstas smurtas, jėgos naudojimas ir beveik nereikšminga grobuonių ar tų, kurie turi mažiau, gyvybės vertė.
Akivaizdus per didelės jėgos naudojimo pavyzdys - kai Nhô Augusto mušamas majoro pakalikų.
Jau mirštančiam, nesuteikusiam jokio pasipriešinimo, jis patiria paskutinį pažeminimą:
Taip pat žr: 13 geriausių šokėjų istorijojeTada jie išdegino geležį majoro galvijų ženklu, kuris skambėjo kaip apskritime įrašytas trikampis, ir su šnypštimu, liepsna ir dūmais įspaudė jį ant dešiniojo Nhô Augusto sėdmenų minkštimo.
Nhô Augusto transformacija
Iš stipraus vyro, bijoto ir galingo, Nhô Augusto tampa labai priklausomas.
Jau neturintis jokių materialinių vertybių, be šeimos, sužeistas, juo rūpinasi juodaodžių pora, kuri gydo jo žaizdas ir maitina.
Įdomu pagalvoti apie vardą tos, kuri jį priglaudžia: Quitéria tarsi pakeičia motinos vietą ir tam tikra prasme "suveda" likimo skolą su Matraga.
Būtent tokioje trapumo būsenoje išryškėja Nhô Augusto neviltis - jo kūną dengia žaizdos:
Kol galėjo verkti, o jis verkė daug, laisvu, be jokios gėdos, palikto mažo berniuko verksmu. Ir, pats to nežinodamas ir negalėdamas, verkdamas šaukė: "Mama... Mama...".
Per skausmą ir kančią matome, kaip iškyla naujas Nhô Augusto. Skaitytojui lieka klausimas: ar subjektas pajėgus gyventi taip skirtingai, nei gyveno?
Romane gilinamasi į tapatybės problematiką ir keliami tokie klausimai kaip "ar įmanoma pabėgti nuo savo instinktų?", "kaip tampame tuo, kuo esame?".
Apie rašymą Augusto Matraga laikas ir posūkis
Metafikcija romane
Kitas svarbus dalykas Augusto Matraga laikas ir posūkis kai pasakotojas prisiima istorijos fiktyvumą, kvestionuodamas pačią sąvoką, kas būtų tikra, o kas - sukurta:
Ir taip praėjo mažiausiai šešeri ar šešeri su puse metų, kaip tik taip, neatimant ir neatstumiant, be jokio melo, nes čia yra išgalvota istorija, o ne atvejis, kuris įvyko, ne, pone.
Tai atsitiktinės vietos, kuriose pasakotojas leidžia skaitytojui suvokti ribą tarp išgalvoto ir tikrovės, tačiau jos pasitaiko ir yra svarbios pasakojimui, nes verčia skaitytoją sustabdyti tikėjimą.
Žodinė kalba ir teksto stilius
Taip pat reikėtų pabrėžti vartojamą kalbą, kuriai būdinga mėgdžioti užkampio žmogaus frazę, dažnai vadovaujamasi žodžiu ir vartojami vietiniai posakiai.
Senosios liaudies dainos taip pat skamba visame pasakojime, patvirtindamos Guimarãeso Rosos prozos regionalizmo bruožus.
Pasak Antônio Candido, Augusto Matraga laikas ir posūkis Tai pasakojimas, kuriame rašytojas:
įžengia į beveik epinę žmogiškumo sritį ir sukuria vieną iš didžiųjų mūsų literatūros tipų, pasakoje, kuri nuo šiol bus priskiriama prie 10 ar 12 tobuliausių kalbos kūrinių.
Vienas iš kriterijų, dėl kurių Antônio Cândido pasirinko apsakymą kaip vieną gražiausių portugalų kalbos kūrinių, neabejotinai buvo stiprus darbas su kalba, jau būdingas Guimarãesui Rosai.
Filmų adaptacijos Augusto Matragos laikas ir posūkis
1965 m. filmas
1965 m. ekranizaciją režisavo Roberto Santosas. 1965 m. vaidino aktoriai Leonardo Villaras, Jofre Soaresas, Antonio Carnera, Emmanuelis Cavalcanti, Flávio Migliaccio, Maria Ribeiro, Maurício do Valle ir Ivanas De Souza.
2011 m. filmas
Vaidybinio filmo scenarijų pagal Guimarãeso Rosos apsakymą parašė Vinícius Coimbra ir Manuela Dias.
2011 m. Rio de Žaneiro kino festivalyje šis filmas buvo apdovanotas keliais apdovanojimais: už geriausią filmą (oficialiosios ir populiariosios žiuri), geriausio aktoriaus (João Miguel) ir geriausio antrojo plano aktoriaus (José Wilker).
Žiūrėkite priekabą toliau:
Augusto Matragos laikas ir laikas - Traileris (HD)Audioknyga
Jei norėtumėte išgirsti istoriją apie Augusto Matraga laikas ir posūkis prieiti prie audioknygos:
AUDIOKNYGA: "A hora e a vez de Augusto Matraga", Guimarães RosaApie leidinį
Augusto Matraga laikas ir posūkis priklauso knygai Sagarana kuriame surinkti devyni rašytojo João Guimarães Rosa apsakymai.
Knygoje pateikiamos šios trumposios istorijos:
- Mažasis asiliukas
- Paleistuvio vyro sugrįžimas
- Tralavimas
- Duetas
- Mano žmonės
- Šventasis Morkus
- Uždaras korpusas
- "Bullock" pokalbis
- Augusto Matraga laikas ir posūkis
Istorijas sieja bendra mirties, religingumo, nuotykių ir atšiaurios sertao kasdienybės tema.
Pirmojo leidinio viršelis Sagarana paskelbta 1946 m.
Sužinokite daugiau apie Guimarães Rosa knygą "Sagarana".
Taip pat susipažinkite su
